- kerpūzas
- ×kerpū̃zas (plg. karapūzas) sm. (2) Pgr 1. plaukais apaugęs, apsileidęs žmogus (arba gyvulys): Kur tas kerpūzas eina, plaukais apsileidęs? Dr. Argi toks kerpū̃zas eisi į vestuves? Up. Tas tavo paršiukas, matyt, neaugs – toks kerpū̃zas atrodo Kal. 2. neūžauga: Žemas žmogus papūręs bus kerpū̃zas J. Toks kerpū̃zas, o muštis žino Pln. Šį metą visi paršai tokie kerpū̃zai Ms.
Dictionary of the Lithuanian Language.